Egėjo jūra driekiasi į pietryčius nuo žemyninės Graikijos. Joje yra keletas didesnių ir mažesnių salų, kurios sudaro du pagrindinius salynus: Kikladų ir Dodekaneso. Šiandien kartu apžvelgsime aktyvaus kruizo po Kikladų salas maršrutą.
Ši vietovė geriausiai žinoma labiau patyrusiems buriuotojams. Atstumai ilgesni (palyginti su populiariąja Kroatija), o sąlygos paprastai sudėtingesnės. Kita vertus, jums bus atlyginta fantastišku buriavimu, daugybe mažų ir didelių uostų ir prieplaukų su draugiškais vietiniais gyventojais, priimtinomis kainomis ir gausybe istorinių bei gamtos paminklų. Tarp salų galima ilgai ir įvairiai klajoti. Čia kiekvienas ras ką nors sau. Tik didelių ir prabangių prieplaukų mėgėjai nusivils – jų čia nėra (kol kas).
Iš viso kelionę suskirstėme į penkias dalis:
- 1 dalis: Atėnai – Tira (Santorinas) (130 jūrmylių), sekmadienis–pirmadienis
- 2 dalis: Tira – Naksas (40 jūrmylių), antradienis
- 3 dalis: Naksas – Mykonos (35 jūrmylės), trečiadienis
- 4 dalis: Mykonos – Kythnos (50 jūrmylių), ketvirtadienis
- 5 dalis: Kythnos – Alimos (30 jūrmylių), penktadienis
Maršrutą "Google" žemėlapyje rasite šioje nuorodoje.
Mūsų pradinis taškas bus Atėnai. Tai Graikijos sostinė, kurioje ir aplink ją yra daugybė senovės paminklų ir archeologinių vietovių. Čia rasite ne tik daug muziejų bei kultūrinių objektų, bet ir turtingą naktinį gyvenimą, plačias apsipirkimo galimybes ir, galiausiai, kulinarinių patirčių įvairovę. Be to, Atėnai šiuo metu yra populiarus miestas, kuriame sutiksite įvairią tarptautinę kompaniją, ypač jaunų žmonių iš visos Europos ir kitų pasaulio šalių. Todėl planuodami kruizą turėkite omenyje, kad aplankant šį istorinį miestą kelionė gali užtrukti ilgiau.
Atėnuose taip pat siūlomas didelis laivų nuomos pasirinkimas. Paprastai laivai būna labai gerai įrengti ir prižiūrimi. Mieste ir jo apylinkėse yra kelios prieplaukos. Dažnai pradedame nuo Alimos prieplaukos, esančios į pietryčius nuo miesto centro. Nors prabangos tikėtis negalite, čia rasite padorią bazę.
Į šią vietovę galima patekti beveik ištisus metus, dažniausiai nuo kovo iki lapkričio. Mūsų patirtis rodo, kad ruduo tam yra geriausias metų laikas. Vanduo vis dar šiltas maudytis, dienos temperatūra yra tinkama, vėjas palankus ir jūroje bei sausumoje yra palyginti nedaug turistų.
1-oji kruizo dalis: Atėnai – Tira (Santorinis) (130 jūrmylių), sekmadienis–pirmadienis
Laikas apžvelgti mūsų planą. Kelionė prasidės gana energingai. Pirmojo etapo ilgis – 130 jūrmylių, o atsižvelgiant į esamas oro sąlygas, jūroje galime tikėtis praleisti 24 valandas. Šeštadienį išnaudosime tam, kad paimtume laivą, įlaipintume įgulą ir įsigytume atsargų visam reisui. Pavargę nuo ilgos kelionės vakare eisime anksti miegoti. Ryte kelsimės ir išplauksime iš uosto apie 6 val. ryto. Pravartu susiplanuoti budėjimą ir reikėtų tikėtis, kad pirmoji diena bus sudėtinga.
Pirmiausia kruizas mus nuves palei į pietryčius esančią pakrantę, vedančią į milžinišką Pirėjo uostą, esantį į šiaurės rytus nuo Atėnų. Nuplaukę apie 30 mylių, kirsime Agios Georgios salą, kurioje dieną ir naktį matomas didžiulio vėjo jėgainių parko „miškas“. Kimolos ir Milos sąsiauris taip pat bus orientyras.
Milos, esantis piečiau, yra viena iš dviejų vulkaninės kilmės Kikladų salų (kita – Thira / Santorini). Kitas tris supa Egėjo jūros tektoninė plokštė, o po ja iš pietų slenka Afrikos plokštė, todėl šioje linijoje (nuo vakarų iki Kretos, rytuose iki Nysiro ir toliau iki Turkijos) kyla ugnikalnių veikla ir žemės drebėjimai.
Jei viskas klostysis gerai, sąsiaurį pasieksime dienos šviesoje. Čia rasime tinkamą prieplauką (pavyzdžiui, netoli Voudia kaimo), galėsime ramiai pasigaminti ir pavalgyti vakarienę bei sekundę atvėsti prieš kitą plaukimą. Vis dėlto daug laiko aukoti negalime, ir su pilnais pilvais plauksime į tamsą Santorino link.
Šio etapo finišą tikriausiai pasieksime ankstyvą pirmadienio rytą. Santorini arba Tiros sala yra įspūdingo ugnikalnio išsiveržimo, įvykusio maždaug prieš 3600 metų, palikimas. Jis laikomas vienu reikšmingiausių ugnikalnio išsiveržimų istorijoje. Iš dalies užlieta kaldera yra dukart perskelto žiedo formos, kurio viduryje yra dar viena nedidelė negyvenama sala. Santorini yra gerai žinoma turistų lankoma vieta. Jis turi savo tarptautinį oro uostą, o pagrindiniu sezonu čia sutiksite daug turistų.
Lydint truputėliui sėkmės, galime prišvartuoti laivą tiesiai prie senosios prieplaukos rytinėje vidinėje pusėje. Tada, jei norėsime pamatyti sostinę, turėsime leistis ilgu, vingiuotu keliu aukštyn. Jei nesinorės eiti pėsčiomis, bus galima išsinuomoti asilą arba susimokėti už keltuvą. Nuo viršutinio uolos krašto atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į salos vidaus baseiną su centrine sala. Vaikščiodami po miestą ne kartą susidursime su ikoniškais vaizdais, žinomais iš visų graikų gidų ir kelionių vadovų. Mėlynai dažyti skliautuoti bažnyčių stogai, daugybė baltų namų, mėlynas dangus ir jūra. Gerai žinoma, bet vis tiek gražu...
Ekskursija po miestą užims didžiąją dienos dalį, o vakare leisimės į trumpą kruizą iš senojo uosto į prieplauką rytinėje centrinės salos pakrantėje. Dieną turistai plaukioja kateriais iš pagrindinės salos, tačiau vakare čia ramybė ir galimybė be problemų prisišvartuoti prie betoninės prieplaukos. Jei dar turite jėgų, galite leistis į ekskursiją po salą. Galime stebėti keletą tipiškų povulkaninių reiškinių, tarp kurių mus ves takų raizgalynė. Verta pamatyti karštas dujas (dažnai su stipriu sieros kvapu) ir garus, karštąsias versmes ir įvairius lavos darinius.
2-oji kruizo dalis: Tira – Naxos (40 jūrmylių), antradienis
Turime keltis anksti ryte. Ne dėl to, kad mūsų laukia didelis atstumas, bet tam, kad išplauktume iš uosto, kol dar nepradėjo plaukti laivai su turistais. Iš vidinio kalderos baseino plaukiame šiauriniu sąsiauriu. Keliaujame į šiauriau esančią Naksos salą. Pakeliui praplaukiame Iosą – pagal esamą vėjo kryptį galime plaukti aplink jį iš kairės arba iš dešinės.
Turime būti labai atsargūs dėl vėjo anomalijų aplink Graikijos salas, nes jos gana aukštos ir dažnai turi stačias uolas. Už jų yra gana ilgas vėjo šešėlis ir turbulentinio oro srauto sritis, kurioje priešingas vėjas paprastai pučia pavėjinėje salos pusėje. Jei plaukiate per arti pavėjinės pakrantės, rizikuojate, kad staigus vėjas jus nuneš prie aukštų uolų. Iš tokios situacijos neišsisuksite be greitos variklio pagalbos. Stiprus Meluzinos dūzgesys akustiškai užbaigia visą reiškinį prie uolos – vėl atgyja senovės mitų ir legendų sirenos...
Išsilaipinsime to paties pavadinimo sostinės Nax uoste ir pėsčiomis keliausime aplankyti netoliese esančio šventyklų komplekso, senovėje skirto dievui Apolonui. Jis buvo pastatytas nedideliame pusiasalyje, kurį su miestu jungia siauras praėjimas.
Eisime taku su patogiu grindiniu ir po kelių minučių pasieksime šventyklos liekanas. Ji iš dalies rekonstruota moderniaisiais laikais – iš tolo matomas vienas stačias rėmas, kurį remia pora originalių kolonų. Jis leidžia susidaryti gerą įspūdį apie tikrąjį viso pastato dydį. Iš šios vietovės atsiveria gražūs romantiški vaizdai. Tai žavinga vieta ramiai meditacijai.
Mieste galime patogiai nusipirkti šviežių produktų atsargų ir gerai pavakarieniauti vienoje iš vietinių užeigų. Jei pasirinksite vieną iš tradicinių graikiškų patiekalų ir vietinį vyną, tikrai nenusivilsite.
3-ioji kruizo dalis: Naxos – Mykonos (35 NM), trečiadienis
Šį rytą nereikia skubėti, todėl galime viską galime daryti ramiau. Uostas suteikia gerą progą pasipraktikuoti švartavimąsi tipišku vietiniu būdu, t. y. galinė dalis eina į prieplauką, o inkaras išmetamas nuo galo (tai pakeičia Kroatijoje įprastus švartavimosi būdus). Tiems, kurie niekada to nedarė, dar reikia šiek tiek praktikos, kad viską tinkamai suderintų. Nuleisdami inkarą atkreipkite dėmesį į tinkamą atstumą nuo prieplaukos (pakankamai toli, kad inkaras gerai laikytųsi, bet ir pakankamai arti, kad pakaktų grandinės ilgio) ir į kitus laivus bei jų inkarus. Neatidumo atveju inkaro grandinės dažnai susikerta, ir ištraukiant inkarą virš vandens pakyla ne tik savo, bet ir gretimo laivo inkaras...
Baigę pratybas keliausime į šiaurę, į Mikoną. Keliausime prie švyturio, esančio nedidelėje saloje į pietus nuo įplaukos į sąsiaurį palei vakarinę Mikono pakrantę. Į kairę nuo mūsų esanti sala vadinasi Delos ir atlieka svarbų vaidmenį graikų mitologijoje, kurioje ji laikoma šventu prieglobsčiu ir dievų Apolono bei Artemidės gimimo vieta. Joje slepiasi platus archeologinis kompleksas su muziejumi. Tačiau jo lankymą atidėsime kada nors kitam kartui ir tęsime kelionę sąsiauriu į naująją prieplauką į šiaurę nuo sostinės Mikono (čia patartina rezervuoti vietą telefonu bent prieš dieną).
Išmetę inkarą vyksime į ekskursiją po senamiestį. Vietinis keltas išgelbės mus nuo ilgo ėjimo pėsčiomis (vietiniai gyventojai jį vadina jūros autobusu). Jis kursuoja tarp naujojo ir senojo uosto iki vėlyvo vakaro. Priešais uostą dažnai švartuojasi dideli kruiziniai laivai, į miestą atvežantys šimtus turistų. Jei mums pasiseks, laivo dar nebus, ir mes galėsime ramiai apžiūrėti visus senamiesčio aspektus. Čia gausu parduotuvių, restoranų ir kitų turizmo paslaugų. Tačiau, nepaisant viso šurmulio, miesto centras yra gražus, todėl verta ten pasivaikščioti.
4-oji kruizo dalis: Mykonos – Kythnos (50 jūrmylių), ketvirtadienis
Išvykdami iš Mikono, keliaujame beveik tiesiai į vakarus. Iš šiaurės aplenkiame netoliese esantį Syrosą, labiausiai apgyvendintą Kikladų salą. Pasiekę Kytnoso salos šiaurinį kyšulį, pasukame palei jos pakrantę į pietvakarius. Po kelių mylių plaukimo atplaukiame prie įplaukos į Kolonos įlanką. Jos šiaurinėje pakrantėje randame didelę prieplauką, kurios optimalus gylis – apie penkis metrus. Nuleisime inkarą ir valtimi nuplauksime į netoliese esantį paplūdimį, kur galėsime atsipalaiduoti po ilgos kelionės. Už kelių žingsnių nuo jūros kranto yra nedidelis natūralus ežerėlis, kurį maitina hidroterminis šaltinis. Ideali vandens temperatūra – apie 38 laipsniai. Sekliame tvenkinyje patogiai telpa 2–3 žmonės, todėl įgula maudysis pakaitomis. Kam bus per karšta (priklausomai nuo to, kokiu metų laiku keliaujate), galės patogiai atvėsti maudydamasis jūros įlankoje.
Vykstame į trumpą kelionę į rytus palei pakrantę. Pavažiavę apie pusę kilometro, prieisime siaurą smėlio perėją, kuri uždaro visą įlanką ir taip atskiria ją nuo didesnės įlankos, kuri atsiveria į atvirą jūrą šiek tiek toliau į pietus. Virš šio „žemės tilto“ šlaite yra nedidelis baras su terasa. Galime užsisakyti gėrimo ir pasigrožėti šio gamtos stebuklo vaizdu. Jei norėsite pasivaikščioti šiek tiek toliau, galėsite pereiti per perėją ir pamatyti priešingame krante esančią nedidelę bažnytėlę. Nusiprausę ir maloniai pavargę nuo „natūralaus kubilo“ ir pasivaikščiojimų, grįžtame į denį ir einame ilsėtis.
5-oji kruizo dalis: Kythnos – Alimos (30 jūrmylių), penktadienis
Ryte, esant geram orui, maudysimės įlankoje, o po pusryčių leisimės į paskutinį kruizo etapą atgal į Atėnus. Plauksime į šiaurės vakarus, į Souniono kyšulį. Iš tolo matysime senovinę šventyklą, skirtą dievui Poseidonui. Seniau jūreiviai čia rinkdavosi prieš kiekvieną ilgesnę ekspediciją, melsdavo dievus laimingai sugrįžti ir laukdavo tinkamo vėjo. Įlankoje po šventykla randame puikią prieplauką ir valtimi nuplaukiame į paplūdimį prie nedidelio viešbučio. Iš čia iki įėjimo į šventyklos kompleksą, kuris yra esminis archeologinis paminklas, vos kelios minutės kelio į pakalnę. Taip pat galime kreiptis į Poseidoną ir padėkoti jam už sėkmingą kruizą jo teritoriniuose vandenyse.
Grįžę į laivą, pakelsime inkarą ir keliausime link Alimos prieplaukos, į kurią turime atvykti po pietų, kad pasirūpintume viskuo, kas susiję su laivo grąžinimu ir jo patikrinimu.
Iš viso per savaitę nuplaukėme apie 300 jūrmylių ir bent vieną naktį praleidome jūroje. Aplankėme žymias vietas ir paminklus, mėgavomės nuošaliomis įlankomis ir švartavimosi vietomis. Tikiu, kad kas paragaus plaukiojimo Graikijoje, norės sugrįžti ir atrasti kitas gražias šios šalies vietas.
Tie, kurie nedrįstų leistis į tokią sudėtingą kelionę savarankiškai, tikriausiai susidomėtų metiniais kruizais į Graikiją, kurie siūlomi seatime.cz svetainėje. Vadovaujami patyrusių kapitonų galėsite mėgautis kruizu be rūpesčių.
